„Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmetis. 1918-2018“.

Aversas, reversas. Žalvaris, Sidabras Ag 925, Auksas Au 999,9, Platina Pt 999,5. ø 70 mm.
Tiražas: 1000 žalvarinių, 
100 sidabrinių, 10 Auksinių, 10 Platininių. Nukalta 2018 m.
 

   Lietuvos valstybė švenčia savo atkūrimo šimtąsias metines. Tai puiki proga prisiminti žmones, kurie kūrė šią valstybę ir tuos, kurie kovojo dėl Nepriklausomos Lietuvos idėjos ir idealų.

   Per šį trumpą, bet labai svarbų ir sunkų jos gyvavimo laikotarpį atsiskleidė ne viena asmenybė. Po baudžiavos panaikinimo Lietuvos kaimo žmonės įgavo realias galimybes siekti mokslo ir taip suformuoti Lietuvių tautai svarbų inteligentijos sluoksnį, kuris, progai pasitaikius prisiėmė atsakomybę kurti savo valstybę ir ją puoselėti. Ši idėja tuo metu turėjo ir kitokių alternatyvų: galėjo tapti Lenkijos, Sovietų Rusijos, Vokietijos dalimi ar provincija, todėl kiekvieno žmogaus indėlis šiame sudėtingame Nepriklausomos valstybės projekte buvo esminis ir lemiamas. Medalyje šie žmonės yra grupuojami pagal veiklos sritis. Jų veidų reljefai ir parašytos pavardės leidžia matyti valstybės vadovus, poetus, pirmūnus, žmones, sunkią valadą prisiėmusius lyderystę, mokslininkus ir kūrėjus, kariuomenės vadus ir menininkus. Toks mūsų istorijos pateikimas, savo idėja artimas 1930 metų Lietuvos albumui, šiais laikais nėra įprastas: mes labiau linkę skirstyti, abejoti, kvestionuoti ir net juodinti, nei didžiuotis ir lygiuotis. O juk turime į ką... . Vienoje vietoje sudėti Lietuvos valstybės atkūrimą su stojimu į NATO ir Europos sąjungą taip pat iškalbingas ir iki galo mūsų dar neįsisamonintas faktas. Dailininkei svarbi ne tik kieviena detalė, bet ir visuma. Lietuvos čia daug ir ji didi.

   Reverse matome šios idėjos gynėjus. Daugiausiai tai yra Lietuvos Nepriklausomybės kovos su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, tačiau savo vietą atrado ir Lietuvos partizanai, ir 1991 metų valstybės gynėjai. Toks situacijos pateikimas nėra naujas, tačiau laisvės kovų apjungimas devizu „Jie kovojo vardan Laisvos, orios valstybės“ yra didelis žingsnis į priekį, formuojant esminį Lietuvos gynėjų naratyvą, kuris sujungia praeitį, dabartį ir ateitį.

   Minėtina ir medalio nuotaika. Jeigu iš averso į mus žvelgia savo darbus padarę ir mus tarsi vertinantys protėviai ir patriarchai, tai reverse mes matome aktyviai veikiančius asmenis, kurie nedvejodami imasi veiksmų. Toks gilus medalio emocinis užtaisas sustiprina ir pagrindinius simbolius: energingą dailinko Juozo Zikaro Vytį ir to paties autoriaus Laisvės statulą. Tai, kad pasirinktos šio autoriaus ir šios figūros nėra sutapimas, nes dailininkei priimtina ir perimtina šio iškilaus lietuvių dailininko stilistika ir išraiškos formos, pridedančios dokumentiškai tiksliam atvaizdavimui idealizmo ir vidinės energijos.

   Lina Kalinauskaitė savo kūryba tęsdama Juozo Kalinausko pradėtus darbus jau yra pastačiusi ne vieną svarbų paminklą Lietuvos valstybei ir Lietuvos kariams, taip išlaikydama šiais laikais reikalingą Nepriklausomos valstybės ir laisvės kovų idėjos kursą, adaptuojant jį šios dienos vertintojui ir valstybės statytojui.   Ši metalo poezija turi savo jėgą, nepasiduoda devalvacijai ir užmarščiai.

Vardan tos Lietuvos...

Karo istorikas Prof. dr. Valdas Rakutis
Lietuvos kariuomenės vado patarėjas
Kauno tvirtovės parko direktorius